Derliaus šventė
Šį sekmadienį bendruomenėje vyko Derliaus šventė – bažnyčią papuošėme sodo ir daržo gėrybėmis, dėkojome Dievui už derlių ir gausą, aiškinomės šios šventės kilmę ir po pamaldų kartu vaišinomės džiugia ir atvira širdimi, tikriausiai panašiai, kaip pirmieji krikščionys (Apd 2, 46-47).
Izaijas, pranašaudamas Dievo karalystės atėjimą, kalbėjo:
Galybių Viešpats surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su rinktiniais vynais, – pokylį su gardumynais ir grynais, geriausiais vynais. Šiame kalne jis nukels tą šydą, kuris dengia visas gimines, tą nuometą, kuris gobia visas tautas. Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų. Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje. Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo Viešpats! Tą dieną bus sakoma: „Štai šis yra mūsų Dievas! Mes juo pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo! Šis yra Viešpats, juo mes pasitikėjome! Džiūgaukime, linksminkimės, kad jis mus išganė!“ Viešpaties ranka ant šio kalno ilsėsis. (Iz 25, 6-10a)
Be abejonės tai eschatologinės Jėzaus Kristaus karalystės vizija, kurią per Paskutinę vakarienė Jėzus patvirtino vaišindamasis su apaštalais:
Paėmęs taurę ir padėkojęs, davė jiems, sakydamas: „Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti. Sakau jums: nuo dabar nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kai su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje. (Mt 26, 27-29)
Tačiau ir iki šių pranašiškų žodžių išsipildymo dvasine prasme Dievas, aprūpinantis mus materialiu maistu, kartas nuo karto surengia dvasines puotas „su skaniausiais valgiais“ ir „rinktiniais vynais, – pokylį su gardumynais ir grynais, geriausiais vynais“. Būtent tokį Dievo palaiminimą bendruomenė išgyvena šiuo metu. Gardžiuojamės skambančiu Dievo žodžiu, siela svaigsta nuo rinktinio dangiško vyno – Šventosios Dvasios pripildymo, o virš viso to bendrystės gardumynai ir geriausias vynas – Dievo meilė: „Juk tavo meilė malonesnė negu vynas“ (Gg 1, 2)
Šią dieną prisiminėme ir pirmuosius 102 piligrimus, 1620 m. atvykusius Mayflower laivu į Šiaurės Ameriką kurti naujo gyvenimo. Derliaus šventės ištakos sietinos su jų padėka Dievui, po to, kai jie, šiaip ne taip išgyvenę pirmąją žiemą ir palaidoję maždaug pusę savųjų (dėl maisto stygiaus ir ligų išmirė maždaug pusė jų išmirė ištisos šeimos, iš 18 ištekėjusių moterų išgyveno tik 4) rudenį surinko pirmąjį derlių ir drauge su indėnais (pastarieji į šventę atgabeno penkis elnius) šventė derliaus šventę.
Po dešimties metų 1630 m. balandį keturi laivai su maždaug keturiais šimtais puritonų išplaukė į Naująją Angliją. Johnas Winthropas, būsimos Masačusetso įlankos kolonijos gubernatorius, parašė ir greičiausiai dar plaukdamas per Atlantą Arbella laive pasakė pamokslą „A Model of Christian Charity” – Krikščioniškos meilės modelis. Laive jie drauge pasirašė Sandorą, pasižadėdami nuoširdžiai ir ištikimai tarnauti Dievui, jei šis padės pasiekti naująją žemę. Štai ištrauka:
Dabar vienintelis būdas išvengti šios pražūties [kalbama apie bažnyčios sugedimą] ir pasirūpinti savo palikuonimis – tai laikytis Michėjo patarimo: elgtis teisingai, būti gailestingam ir nuolankiai vaikščioti su savo Dievu (6, 8). To siekdami turime būti vieningi. Privalome puoselėti brolišką meilę vieni kitiems. Privalome noriai atsisakyti savo pertekliaus, kad patenkintume būtiniausius kitų poreikius. Privalome palaikyti artimą bendrystę, kupiną romumo, švelnumo, kantrybės ir dosnumo. Privalome džiaugtis vieni kitais, laikyti kitų padėtį sava, kartu džiaugtis ir liūdėti, kartu dirbti ir kentėti, visada turėdami prieš akis savo misiją ir bendrą darbą – juk esame vieno kūno nariai. Taip išsaugosime dvasios vienybę taikos ryšiais.
Viešpats bus mūsų Dievas ir džiaugsis gyvendamas tarp mūsų – savo tautos, – bei laimins mus visuose mūsų keliuose. Taip išvysime kur kas daugiau Jo išminties, galios, gerumo ir tiesos, nei esame pažinę anksčiau. Suprasime, kad Izraelio Dievas yra su mumis, kai dešimt iš mūsų pajėgs atsispirti tūkstančiui priešų; kai Jis pavers mus šlovės ir pagarbos objektu, ir žmonės apie būsimas gyvenvietes sakys: „Tegu Viešpats padaro jas tokias, kaip Naujoji Anglija.“ Mat privalome suvokti, kad būsime tarsi miestas ant kalno. Visų žmonių akys bus nukreiptos į mus.
Mums šie žodžiai atliepia, džiaugiamės ypatinga Dievo malone, tarytum pats Dievas rašytų naują istorijos puslapį ne tik mūsų širdyse, bet ir seniausioje išlikusioje iki mūsų dienų Klaipėdos miesto bažnyčioje.
↓ Žiūrėti galeriją





















